- iškėtėti
- 1 iškėtė́ti, ìškėta, -ė́ 1. tr. ilgai norėjus, gauti: O ką, ar ans neiškėtė́jo, neišnorėjo? Als. 2. intr. išeiti kur nors su dideliu noru, iš anksto pasiryžus, ilgai norėjus: Mano pati iškėtėjo į Šates su mergėms Brs. Buvau pastyrusi, nepasivadalojanti, o iškėtėjau į Šidlavą Šts. Mokslumo nemokslus, bet iškėtėjo į mokslus Šts. \ kėtėti; iškėtėti
Dictionary of the Lithuanian Language.